pagundinimas

pagùndinimas sm. (1) → pagundinti: Cigonas ..., negalėdamas priešintis pagùndinimui, peršoko per žemą tvorą BM302. Pagundinimai užpuola Tat. Kvailiems nė į galvą neateitų bėgti, jeigu nebūtų visokių pagundinimų V.Kudir. Idant papiktinimui išvadžiot ir pagundinimams nepaduotumbitės DP310. Ir nevedi mus ing pagundinimą Mž105. \ gundinimas; pagundinimas